2021 METŲ KONFERENCIJOS VIRTUALIOS PARODOS
 Parodos nuoroda | Virtualioje, tarptautinę Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto organizuojamą mokslinę studentų konferenciją „Idėjų forumas 2021“ lydinčioje, grupinėje studentų parodoje atsiskleidžia, kokiomis temomis kūryboje domisi jaunieji menininkai ir, kokias vizualaus bei taikomojo meno formas pasirenka joms realizuoti, siekdami idėjos ir jos vizualizavimo dermės. Dalis jaunųjų menininkų temas kūrybai atranda analizuodami savo patirtis, jausmus, emocijas, dalį – įkvepia gamta ar urbanistinis peizažas, o kiti, domėdamiesi mistiška, magiška supančio pasaulio puse, tai atskleidžia ir darbuose. Parodoje dalyvauja: Ofelija Parašinskaitė, Gintarė Anužė, Valentin Lucik, Ona Petrikytė, Daria Ludina, Rūta Grumadaitė, Diana Misevičiūtė, Santa Katkevica, Ilze Unzule, Ilona Pērkone, Baiba Uzulnika, Valentina Sinakova |
 Parodos nuoroda | Parodos dalyviai: Stiklo, keramikos, odos, tekstilės meno studijų programos studentės Simona Tuomenaitė, Raminta Leonavičiūtė, Marija Šimaitytė, Ida Masaitytė, Jolita Jaciunskienė, Alicija Garbatavičiūtė. Parodos kuratorės: Stiklo, keramikos, odos, tekstilės meno studijų programos studentė Simona Tumėnaitė ir lektorė Sigita Grabliauskaitė. Tekstą rengė Stiklo, keramikos, odos, tekstilės meno studijų programos studentė Simona Tumėnaitė ir lektorė Sigita Grabliauskaitė. Kauno kolegijos Menų akademija Parodos anotacija |
 Parodos nuoroda | Parodą - instaliaciją „Αφροδίτη / Afroditė“ surengė Frederiko universiteto Vaizduojamosios ir taikomosios dailės katedros Grafinio dizaino, Interjero dizaino, Mados dizaino bei Įvaizdžio dizaino bakalauro ir magistrantūros studijų studentai. Šie darbai, įskaitant skulptūras, reklaminius plakatus, fotografijas, paveikslus, koliažus ir kita, sujungti į vientisą kolektyvinį meno projektą, kurį žiūrovas gali tyrinėti tiek iš išorės, tiek ir iš vidaus. Nors instaliacija sukurta kaip vienas bendras darinys, kiekviena sudedamoji kūrinio dalis gali būti laikoma ir savarankišku meno objektu. Visa tai pasakojimo naratyvas apie Afroditę, kaip Deivę, kaip Motiną, kaip Mirtingąją ir kaip Meilužę. Paroda išvydo pasaulį bendradarbiaujant fakulteto katedrai: Doris Kailos, Nicolas Lambouris ir Costas Mantzalos. Frederiko universitetas, Kipras |
 Parodos nuoroda | Pagaut įkvėpimą, prisėst ir viską gražiai nupiešt - gali pasirodyti, kad dizainerio darbas būtent toks. Tačiau šiais laikas kolekcijos kūrimo užduotis daug sudėtingesnė ir reikalauja visos eilės įvairių įgūdžių ir savybių. Išanalizuot aktualijas, atrinkt tendencijas, suderint jas su savo braižu, iškelt užduotį ir į ją atsakyti, nustatyti tikslinę auditoriją ir pasiūlyti jai išskirtinę prekę - visa tai ir dar daug daugiau telpa vien pasiruošimo procese, o po jo dar seka eskizavimas, siuvimas, apipavidalinimas ir pristatymas. Kurdami kolekcijas turime dvi užduotis: atsakyti į iškeltą užduotį ir iškelti asmeninę kūrybinę idėją. Pirma skirta akiračio plitimui bei informacijos surinkimo ir apdorojimo lavinimui, analitiniam mąstymui ugdyti, antroji - savitumui ir kūrybiškumui ugdyti. Kartais šių dviejų užduočių samplaka būna itin organiška, o kartais kaip šiuolaikinis menas – provokuojanti ir kelianti nuostabą. Kauno kolegijos Menų akademija |
 Parodos nuoroda | Kauno kolegijos Menų akademijos Įvaizdžio dizaino studijų programos studentės kviečia į virtualią praktikos darbų parodą „Šiandien Emilė dėvi „Prada“. Praktikos „Įvaizdžio kompozicijos ir fotografijos pagrindai“ metu studentės susipažino su fotografinės įrangos techniniais parametrais. Įgytas žinias jaunosios įvaizdžio dizainerės pritaikė praktikoje, atlikdamos profesionalią fotosesiją, kurios rezultatus pristato virtualioje ekspozicijoje. Pasirinkusios kinematografinį personažą Emily Charlton (iš D. Frankel filmo „Ir velnias dėvi „Prada“, 2006 m.), fotosesijos metu studentės kūrė jai naujus įvaizdžius, atskleidžiančius įdomiausias istorijas apie Emily darbą „Runaway“ redakcijoje bei už jos ribų. Tad kas ji, naujoji Emilė, jaunųjų įvaizdžio dizainerių kurtose fotografijose: stilinga jauna moteris ar griežta darboholikė, kruopšti asistentė ar gudri intrigantė, lengvabūdė koketė ar svajoklė romantikė, o gal – maištaujanti baikerė ar net slaptoji agentė? Parodos dalyvės: Gabrielė Barkauskaitė, Aušrinė Jokubauskaitė, Ieva Andruškevičiūtė, Ieva Uljanovaitė, Gabija Dirdaitė, Ugnė Andziulevičiūtė, Karina Patašiūtė, Karolina Vitiekūnaitė, Evelina Gestautaitė. Praktikos vadovės: lekt. Rasa Povilaitienė (Įvaizdžio dizaino studijų programa), lekt. Jurgita Buožienė (Fotografijos studijų programa), praktikos koordinatorė: lekt. Violeta Dobrovolskienė (Įvaizdžio dizaino studijų programos koordinatorė) Kauno kolegijos Menų akademija |
 Parodos nuoroda | Parodos dalyviai: Stiklo, keramikos, odos, tekstilės meno studijų programos studentės Simona Tuomenaitė, Raminta Leonavičiūtė, Marija Šimaitytė, Ida Masaitytė, Jolita Jaciunskienė, Alicija Garbatavičiūtė Parodos kuratorės: Stiklo, keramikos, odos, tekstilės meno studijų programos studentė Raminta Leonavičiūtė ir lektorė Sigita Grabliauskaitė Kauno kolegijos Menų akademija Parodos anotacija |
 Parodos nuoroda | Kauno kolegijos Menų akademijos Stiklo, keramikos, odos, tekstilės meno studijų programos DP9 studentų, dekoratyvinės tekstilės specializacijos, praktikos metu sukurtų, batikos darbų paroda „Kauno architektūros interpretacija“. Batika - tūkstantmečio senumo audinio dekoravimo technika, kilusi iš Javos salos. Ją perėmė ir plačiai naudojo Japonų meistrai, ypač dažnai kimono kostiumams marginti. Naudojami gėlių, lapijos, drugelių, paukščių, vaisių, kriauklių, žuvų motyvai, jų ornamentai. Batika - tai audinio marginimas dažais ir vašku. „Batik“ - indonezietiškas žodis, kilęs iš žodžių „titik“ arba „tik“, reiškiančių „mažas kąsnelis“ arba „lašas“. Tai atspindi kruopštumo reikalaujančios technologijos, už dėmesingumą atsidėkojančios subtiliu ir efektingu rezultatu. Batika leidžia dailininkui išlikti laisvam, tai iš dalies atsitiktinė technologija, kuri kartais pateikia ir netikėtus rezultatus. Batikos atspaudai nuo drabužių, kuriuos galima dėvėti kaip tradicines ceremonijas, tokias kaip gimimas, vestuvės ir mirtis, nuėjo ilgą kelią ir tapo prašmatniu rūbu visame pasaulyje. Dėl savo paprastų dizainų ir subtilių meno formų batiką mėgsta visi. 2009 m. Spalio mėn. UNESCO batikos meną pripažino kaip: Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrą. Sukurti interjero dizaino objektai, naudojant pasirinktas batikos technikas, interpretuojant Kauno architektūros vaizdus. Naudojama vienasluoksnė (spalvingesnė) ir daugiasluoksnė (vieninga koloristika) batikos technika. Kuriant šiomis skirtingomis technikomis, atsiskleidė įvairesnis spalvų koloritas ir žaismingumas, pastatų interpretacijos įgauna naują atvaizdą. Studentų sukurtuose batikos darbuose atsiskleidžia kitoks miesto vaizdas, sukurtos interpretacijos leidžia žiūrovui pažvelgti į architektūrą kitu kampu ir iš naujo ja susidomėti. Parodos dalyviai: Stiklo, keramikos, odos, tekstilės meno studijų programos studentės Raminta Leonavičiūtė, Simona Tuomenaitė, Jolita Jaciunskienė, Marija Šimaitytė, Alicija Garbatavičiūtė Parodos kuratorės: Stiklo, keramikos, odos, tekstilės meno studijų programos studentė Marija Šimaitytė ir lektorė Sigita Grabliauskaitė Kauno kolegijos Menų akademija |
 Parodos nuoroda | Pirmais studijų metais norisi aprėpti viską ir iš karto, bet tiesa ta, kad visi dideli dalykai susideda iš mažų fragmentų. Taip ir aprangos kūrimas - susideda iš daugybės dalykų pažinimo ir sujungimo į vieną visumą. Studijų modulis „Aprangos projektavimas 1“ skirtas pažinti asortimentą: kaip klasifikuojama apranga, kokie kiekvieno drabužio konstrukciniai ypatumai, sudedamosios dalys, papildomi elementai bei asortimento įvairovė. Neįtikėtina, bet vien sijonas turi per 50 oficialiai patvirtintų rūšių! Tačiau kūrybiniame procese ne tik taikomos teorinės žinios. Ruošiant modelius iš karto bandoma sudaryti drabužių derinius. Mąstyti ir analizuoti kokie sprendimai padės subalansuoti bendrą vaizdą, kaip sudėlioti akcentus ir išlaikyti dėmesį ten, kur norima tai padaryti. Ar visada viskas pavyksta? Tikrai ne. Bet mes mokomės, klystame, per pažinimą augame ir svarbiausia kuriame. O kai pavyksta, gimsta neįtikėtino įdomumo ir savitumo modeliai, kurie verčia suvokti, kad apranga – tikra meno rūšis. Kauno kolegijos Menų akademija |
 Parodos nuoroda | „Vaikystės pasakos - tai kelionės dalis į ateitį, formuojančios vaizdines iliustracijas meno studijose. Kelionės, kurios padeda pasiekti brandumą, moralinį augimą. Šiuo keliu auga žmogaus dvasinis pasaulis emocinis subrendimas. Su pasakomis susipažįstame vienu intensyviausių savo gyvenimo metu - vaikystėje, kai dar tik pradedame susipažinimą su pasauliu, tyrinėjam jį ir bandome jį pažinti, paliesti per savo susikurtus vaizdinius. Pasakos sugeba supažindinti žmogų su gėriu ir blogiu, jos parodo tiek gerąja tiek blogąja gyvenimo pusę. Kai kurios jų net parodo, kad kartais viskas baigiasi kitaip negu tikėtasi. Taip pasakos sukelia drąsos patiriant nežinomybe, suteikia žinias ir įrankius norint suvaldyti savo vidinį pasaulį, padeda kai reikia pasirinkti sudėtingose gyvenimo situacijose, skatina išskleisti užspaustą kūrybiškumą. Deja augant dažnas žmogus nusisuka nuo pasakų. Pamiršta tą naują ir stebuklingą pasaulį, kuris tiek daug išmoko ir leidžia suprasti. Galbūt kartais reikia atsiversti pasakų knygą ir pasinerti į tą iliustruotą vietą, kuri gali tapti nepakeičiama atrama ir suaugusiems. Kauno kolegijos Menų akademijos Stiklo, keramikos, odos, tekstilės meno studijų programos studentės Ramintos Leonavičiūtės personalinėje iliustracijų parodoje atskleidžiamos trijų pasakų istorijos. Iliustruotos trys pasakų istorijos: „Spragtukas“, „Mergaitė su degtukais“ bei „Coliukė“. Dvidešimt septynios spalvotos iliustracijos padeda įsijausti į istorijas, padeda pamatyti pasaulį, kuriame vyksta veiksmas, paskatinantis žiūrovą vėl perskaityti šias nepakartojamas pasakas ir iš naujo išgyventi jautrias emocijas, kurias šios istorijos jiems suteikė prieš tiek daug metų, kurios aktualios šiomis dienomis kiekvienam iš mūsų.“ DP9 studentė Raminta Leonavičiūtė, lektorė Sigita Grabliauskaitė. „Iliustracijos pagal vaikystės pasakas“, parodą sudaro 27 iliustracijos pagal skirtingas tris pasakas. (Vienos iliustracijos dydis 22 x 30 cm.) Kauno kolegijos Menų akademija |
 Parodos nuoroda | SOVIETMEČIO PALIKIMO FENOMENAS ŠIUOLAIKINIO ŽMOGAUS APLINKOJE Ieva Sutkaitytė, Fotografijos studijų programa Vienas iš labiausiai matomų sovietmečio pėdsakų mūsų šalies urbanizuotoje aplinkoje - daugiabučiai gyvenamieji namai. Sovietiniais laikais monotoniški daugiabučiai buvo statomi masiškai. Šiuo metu daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų gyvena daugiabučiuose. Pastatai pasižymintys beverte architektūra, niūriu, pilku betonu, tiesiog pripildę Lietuvos miestus. Sovietinis masinis būstas yra prieštaringas, bet unikalus reiškinys. Vieni jų nemėgsta, kiti tiesiog nepastebi. Tačiau jie kaltinami sukūrę monotoniškiausią pastatytą aplinką žmonijos istorijoje, taip simbolizuodami aplinkos suvienodinimą ir greitą statymo būdą. Savo laikmečiu tai buvo įsibėgėjantis masinės statybos fenomenas, kai reikėjo skubiai ir pigiai pastatyti rajoną, kuris priglaustų kelias dešimtis tūkstančių žmonių. O kadangi ši idėja „pigiai, greitai, daug ir vienodų” dar ir sąmoningai atitiko socialistinę ideologiją „neišsiskirti iš minios, būti lygiam su lygiaisiais”. Taigi ši ideologija matoma ir iki šių dienų išlikusiuose daugiabučiuose, jų monotoniškoje architektūroje, kuri taip pat prisideda prie šiuolaikinio žmogaus vietos, aplinkos identiteto suvokimo. |
 Parodos nuoroda | PIRMYKŠČIŲ IR ŠIUOLAIKINIŲ ŽMONIŲ SIENINIO MENO RAIDA Eglė Vaištaraitė, Fotografijos studijų programa Meno dėka žmogus gali išsireikšti, geriau suprasti save patį, kitaip pažvelgti į supančią aplinką, pažadina mintis bei kūną. Menas ne tik, yra grožis mūsų akimis ar ausim, bet taip pat, per meną yra perduodamos aktualijos ar svarbios žinutės. Bet viskas turi savo pradžią. Istoriją visa to, ką mes dabar turim ir galim tobulėti toliau. Svarbu yra nepamiršti šaknų, iš kurių viskas ir pradėjo kilti. Menas prasidėjo akmens amžiuje, kai žmonės pradėjo ant uolų vaizduoti aplinką kurią mato – gyvūnus, medžioklės akimirkas, bei kulto apeigas. Ir štai dabartis. Menas ant sienų išliko, toliau vystosi ir puošią pastatų sienas. Taip ir siejami du pasauliai tarp praeities ir dabarties. Nuotraukose palyginama kaip atrodė praeities darbai su dabartimi. Fotografijos atspindi vienas kito istorijas, kurios siejamos tarpusavyje per vaizdus ir emocijas. Visgi svarbu nepamiršti iš kur kilo tai, ką mes turime dabar. |
 Parodos nuoroda | Drabužių kolekcija „Woods“ Šešių modelių kolekcija, inspiruota Lietuvos miškų. Joje, pasitelkus įvairias tiulio medžiagos apdirbimo ir siuvimo technikas, atskleistos įvairios miške sutinkamos gamtos objektų faktūros. Kolekcijos sukūrimo data 2020. Kauno kolegijos Menų akademija |
 Parodos nuoroda | Kolekcijoje vaizduojamas sodas yra simbolis grįžimo prie mūsų kilmės šaknų, natūralumo. Natūralumo siekiama keliais būdais: persiuvant senas kelnes ir odines striukes bei kuriant autorinius nykstančių Lietuvos gėlių printus, kurie atskleidžia gamtos saugojimo svarbą. Tai parodo kolekcijos pagrindinę idėją, jog turime saugoti gamtą, būti lėtos mados kūrėjais bei vartotojais. Kauno kolegijos Menų akademija |
